Mokėkime draugauti  su saule

Maja Mandzikasvili, LIFV visuomenės sveikatos specialistė

Atėjus vasarai kasdien darosi vis šilčiau, daugiau laiko praleidžiama lauke. Labai svarbu nepamiršti kad tiesioginiai saulės spinduliai turi įtakos mūsų sveikatai. Galima nudegti, patirti šilumos, saulės smūgį ar hipoksiją. Todėl paruošiau jums šiek naudingos informacijos apie tai kaip apsisaugoti patiems ir apsaugoti vaikus nuo saulės karščio ir ką veikti tuo atveju jeigu patyrėte saulės ar šilumos smūgį .

Jautrumas saulės spinduliams tarp žmonių skiriasi

Melsvų akių, rusvų plaukų žmonės, neretai turintys strazdanų saulėje be apsaugos gali būti tik 10 minučių.

Žmonės kurių oda šviesi, bet plaukai tamsesni, akys mėlynos, įdega silpnai, pirma beveik visada nudega. Saulėje be apsaugos priemonių jie gali pabūti ilgiau – 20 minučių.

Oda rusvo atspalvio gerai įdega ir nudega retai. Saulėje be apsaugos žmonės su tokia oda gali išbūti iki 30 minučių.

Žmonės su šviesiai ruda oda saulėje be apsaugos gali išbūti iki 45 minučių, jie labai gerai įdega, niekada nenudega.

Taigi, žmonės kurių oda šviesi, kurie yra raudonplaukiai arba blondinai, mėlynų akių ir turi strazdanų, yra labai jautrūs saulei ir privalo  būti itin atsargūs. 

Buvimo saulėje trukmė priklauso ne tik nuo individualaus odos tipo, bet ir nuo  žemę pasiekiančių spindulių kiekio, priklausančio nuo ozono sluoksnio (kuo jis storesnis, tuo  daugiau sugeria ultravioletinių spindulių), nuo saulės padėties, vietovės aukščio virš jūros  lygio, debesuotumo ir kt.

Ultravioletinių spindulių kenksmingumo laipsnis įvertinamas UV indeksu (UVI). UV  indekso reikšmės mūsų platumoje svyruoja tarp 1 ir 9 ir skirstomos taip:

nuo 1 iki 2 – žemas, nuo 3 iki 5 – vidutinis, nuo 6 iki 7 – aukštas, nuo 8 iki 10 – labai  aukštas, 11 – ekstremalus.

Maksimalias reikšmes Lietuvoje UVI pasiekia birželio–liepos mėnesiais,tačiau  pavojingu tampa jau pasiekęs 3. Tuo metu ultravioletinės spinduliuotės kiekis, pasiekiantis  žemės paviršių, gali sukelti odos įdegį. Aukščiausias UVI būna giedrą vasaros vidurdienį.

Paplūdimyje  gaunama papildoma UV dozė, atsispindėjusi nuo smėlio (atspindi iki 25%), o kalnuose – nuo  sniego (ką tik iškritęs sniegas atspindi iki 80 proc. spindulių) ir uolų. Vanduo praleidžia iki 95  proc. spindulių, iš kurių apie 40 proc. prasiskverbia iki 0,5 m gylio. 

Kokie gali būti nemalonūs sutrikimai susiję su saule ir kaip jų išvengti

Odos nudegimai

Odos nudegimai saulėje kyla dėl didelio ultravioletinių spindulių (UV) poveikio – odos pažeidimo laipsnis ir saulės nudegimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais ir gauto jų kiekio. Pirmieji simptomai būna skausmas ir odos paraudimas. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų.

Šilumos smūgis

Dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.

Vienas iš pagrindinių šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jis yra akivaizdžiai karštas, asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę.

Saulės smūgis

Saulės smūgis – galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujagyslės ir pakyla galvos smegenų temperatūra. Pagrindiniai simptomai: galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyje, mirgėjimas akyse.

Žmogų „išpila“ šaltas prakaitas, pradeda pykinti, padažnėja kvėpavimas ir širdies pulsas. Žmogus gali netekti sąmonės, apalpti.

Hipoksija (deguonies badas)

Per karščius ore labai sumažėja deguonies – ši būklė pavojinga visiems. Hipoksijos požymiai: darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą.

Teisinga elgsena su saule apsaugos ne tik nuo odos pažeidimo, bet ir kitų  sveikatos sutrikimų. Nepamirškite, kad saulės poveikis kaupiasi. 

Siekiant išvengti kaitros poveikio sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija pateikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti esant aukštai oro temperatūrai COVID-19 protrūkio metu:

  1. Venkite būti karštyje.

Karščiausiu paros metu venkite būti lauke bei atlikti įtemptą fizinę veiklą. Jei norite apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, venkite degintis tuo metu, kai saulė yra aktyviausia (nuo 11 iki 17 valandos).

Stenkitės būti pavėsyje, nepalikite gyvūnų ar vaikų stovinčioje transporto priemonėje, 2-3 val. per dieną praleiskite vėsioje aplinkoje, laikydamiesi bent 1 metro atstumo nuo kitų asmenų.

  1. Išlaikykite gyvenamąsias patalpas vėsias.

Naktimis vėsinkite namus lauko oru. Dienos metu sumažinkite šilumos apkrovą bute ar name užtraukdami žaliuzes ar užuolaidas bei išjungdami elektros prietaisus.

Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes.

Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.

Esant galimybei, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius. Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 °C, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Jei naudojami oro kondicionieriai ar ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti  į vaikus.

Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.

  1. Venkite perkaitimo ir dehidratacijos.

Dėvėkite lengvus ir laisvus natūralaus audinio, orui pralaidžius drabužius, siekiant apsisaugoti nuo saulės smūgio, svarbiausia dėvėti galvos apdangalus, kepures. Dažniau vėsinkite kūną duše. Efektyviai nuo saulės spindulių saugo apsauginiai kremai ( 50 SPF ir daugiau). Kremus nuo saulės naudokite 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

Koks turėtų būti kiekis kremo nuo saulės? Tyrimai parodė, kad reikiama kremo nuo saulės koncentracija ant kūno yra 2 mg/cm2 tai yra 1 cm2 odos reikia apie 2 mg gaminio, t. y. suaugusiam žmogui vidutiniškai  36 g (6 arbat. šaukšteliai); 

Reguliariai vartokite geriamąjį vandenį. Pasirūpinkite, kad vaikai gertų po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas. Venkite stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vaikams reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan.

Migdyti vaikus rekomenduojama tik natūralių audinių patalynėje aprengtus laisvais, lengvais, natūralių audinių miego drabužėliais.

Jeigu vaikas miega su apatiniais drabužiais, po miego drabužius reikia pakeisti. Esant šiltam orui vaikas stipriai prakaituoja, prakaitą sugeriantis rūbai ne visada išdžiauna at kūno, tad vaikas gali peršalti tokiu būdu net vasara.

Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis –akiniais nuo saulės.

Esant karščiams, vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra galimybė – su vandens žaislais. Atkreipkite dėmesį, kad žaidimų aikštelėje gali būti metalinių konstrukcijų, detalių, kurios nuo tiesioginių saulės spindulių stipriai įkaista ir prie kurių prisilietus vaikams kyla grėsmė nudegti odą.