Tarptautinės mokinių sporto varžybos Ciuriche, Prancūzijos Pau mieste, Tenerifėje ir Rygoje, o kūno kultūros pamokose – slidinėjimas, laipiojimas medžiais, čiuožimas ant ledo ir net žongliravimas. Tai tik keletas projektų, kuriuos vykdo Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus kūno kultūros mokytoja Alda Babi. Iš Andoros kilusi Alda sako, kad būdama mokytoja įgyvendina savo vaikystės svajonę, tačiau mažai kas žino, kad ji – ir savo šalies dziudo čempionė, kurios aistra – konditerija. Kviečiame susipažinti su Alda šiame interviu.
Papasakokite mums apie savo karjeros kelią.
Gimiau ir užaugau Andoroje, nedidelėje šalyje Pirėnų kalnuose, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Mokiausi Andoros Prancūzų licėjuje, o po mokyklos studijavau Tulūzoje STAPS (fizinės veiklos ir sporto mokslų bei technikos) studijų programoje. Mane visada domino sportas ir švietimas, todėl žinojau, ką rinksiuosi studijuoti.
Kodėl nusprendėte tapti kūno kultūros mokytoja?
Visada norėjau būti mokytoja. Mane įkvėpė mano pirmos klasės mokytoja, ir laikui bėgant šis pašaukimas vis stiprėjo. Nuo vaikystės daug sportavau. Išbandžiau dziudo, slidinėjimą ir lengvąją atletiką. Supratau, kad būdama kūno kultūros mokytoja galiu sujungti savo aistrą švietimui ir sportui.
Papasakokite apie dziudo sportinę karjerą. Kaip tapote Andoros čempione?
Pradėjau lankyti dziudo dar būdama ketverių, paskatintas mamos, kuri norėjo, kad mokėčiau apsiginti. Visą gyvenimą praktikavau šią sporto šaką ir man pavyko patekti į Andoros nacionalinę rinktinę, todėl galėjau dalyvauti tarptautinėse varžybose. Didžiuojuosi laimėtu Andoros čempionės titulu. Taip pat turėjau galimybę atstovauti savo šaliai Europos taurės varžybose, pasaulio čempionatuose… Vis dar treniruojuosi ir būdama Lietuvoje, planuoju dalyvauti kitose Mažųjų Europos valstybių žaidynėse, kurios 2025 m. vyks Andoroje.
Kaip atsidūrėte Vilniuje?
Pati mokiausi prancūzų licėjuje, todėl laisvai kalbu prancūziškai. Po studijų šešerius metus dirbau mokytoja savo mokykloje. Norėjau atrasti naujus horizontus, įgyvendinti projektus, todėl ieškojau galimybių dirbti užsienyje. Atvykau į Vilnių, nes mane patraukė kultūriniai pokyčiai.
Vilnius mane maloniai nustebino. Man patinka jo draugiška, rami atmosfera ir saugumas, daug renginių ir veiksmo. Turiu pripažinti, kad pradžioje nustebino kultūriniai skirtumai, ypač kalbant apie socialinį bendravimą – pavyzdžiui tai, kad kartais kaimynai čia nesisveikina vieni su kitais. Tačiau žinoma, ne visi. Greitai prisitaikiau ir atradau šio miesto žavesį. Šaltis ir sniegas primena mano gimtąją šalį, man patinka tyrinėti vietines veiklas ir tradicijas. Apskritai Vilniuje jaučiuosi kaip namie ir džiaugiuosi, kad pasirinkau šį miestą.
Kaip vertinate šiuolaikinę kūno kultūros mokymo sistemą?
Pastaraisiais metais kūno kultūros mokymas labai pasikeitė. Dabar daugiau dėmesio skiriame mokinių įgūdžiams, asmeniniam tobulėjimui, o ne rezultatams vertinti. Akcentuojame įtrauk ųjį ugdymą, suteikdami galimybę kiekvienam mokiniui tobulėti savo tempu. Be to, siekiant paįvairinti mokinių patirtį, į programą įtraukiamos naujos sporto šakos, meninės veiklos.
Be darbo mokykloje, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Mėgstu užsiimti įvairiomis sporto šakomis lauke, pavyzdžiui, vaikščioti ir slidinėti. Taip pat toliau treniruojuosi dziudo. Kita mano aistra, nesusijusi su sportu – konditerija. Man patinka gaminti tortus ir desertus, tai pomėgis, leidžiantis man atsipalaiduoti ir išreikšti savo kūrybiškumą.
Galiausiai, galbūt galėtumėte pasidalinti su mūsų skaitytojais savo mėgstamu receptu?
Žinoma! Vienas iš mano mėgstamiausių receptų yra šokoladinis pyragas, kurį pradėjau gaminti dar pradinėje mokykloje ir ištobulinau per daugelį metų. Tai paprastas, bet skanus pyragas, kuris man primena vaikystę. Visada mielai juo dalinuosi.
Dėkojame už interviu